atversti


atversti
atver̃sti, atver̃čia (àtverčia), àtvertė tr. 1. D.Pošk, Sut, S.Dauk, N, M, L, Š, LzŽ atsukti kita puse, kitu šonu, atristi: Atritu, atverčiu SD217. Atver̃sk akmenį antraip, bene pritiks geriau J. Àtvertė akmenį, apteko [vandeniu] visa apylinkė (ps.) Grv. Kas tą akminą atvers, ras daug piningų pakavota LMD(Sln). Jisai (pavargėlis) atvertęs akmenį, ištraukęs didelį katilą su pinigais ir partempęs namon BsMtI34(Brt). Atverčiau kerą: bulvės kaip sėtiniai Šts. Paėmęs du tūkstančius žmonių su virvėmis ir trauktuvais, atverčiau laivę ir radau, kad ji visai nedaug pagadinta J.Balč. Ir mašinos pečiu neatversì Dkk. Vėjas dangtį nuplėšė i atàvertė Švnč. Važiuoja bažnyčion, skarelę sudeda išvirkščia puse, o prie bažnyčios atver̃čia Švnč. Ji atvertė šiaudus guolio kojūgalyje ir, neilgai raususis, ištraukė į alyvuotą skudurą susuktą pistoletą su šoviniais J.Avyž. Sulis i vė išdžius, atversì in kito šono [miežius] Klt. Kap àtvertė, joj jau pajuodus Rdš. Vos atàverčiau tą karvę – teip smarkiai buvo užvirtus Slm. Atàvertė akėčią Ad. Kratėm šiaudus, grėbstėm nuokulas, stūmėm atverstais grėbliais grūdus krūvon J.Balt. Àtvertė šaukštus ir sako: dar̃ visi mirsim DrskŽ. Kūčią valgant, jei šaukštą palieki atverstą, tai visą metą neprivalgysi LTR(Žal). | Žarną išskuta ir atgal atverčia Dgp. | refl. tr., intr. RtŽ, L, , : Tada ana greit nuejo, akmenį atsìvertė (ps.) LKT325(Lel). Kad jis kada ką dirbdavo, jam nieks nesisekė: aria jis pakelėj, vagą nuvaro, ta vaga atgal atsiverčia BsPIII190. Kad žinočia tą kalnelį, kur gul mano motinėlė, aš nueičia į kalnelį, atsiversčia velėnėlę LTR(VšR). | Pasiklojo ten Lapinas unksnėje kailinaičius, atsigulė kniūpsčias, paskui atsivertė ant šono ir užmigo V.Krėv. Jis atsivertė aukštielninkas ir ėmė žiūrėti į viršų V.Myk-Put. Atsìverčiau aukštinyka, ir gerai Kbr. Žiūrianti – [bitė] aukštienlinka atsivertus, visa vabuolėliais apkibus Sln. Adomas atsiverčia ant nugaros. Delnai po galva, alkūnės plačiai išmestos į šalis J.Avyž. Suramatikavo aną kaži kaip paraližas, nėkaip neatsìverta Krž. Arklys užvirto duobėj ir neatsiver̃čia Ėr. Kad pavalgius padedant šaukštas ant stalo atsiverčia aukštienlinkas, tai turėk atlaikų, nes kas nors ateina pas tave nevalgęs LMD(Sln). Dar valgyk, ba šaukštas atsìvertė Arm. | prk.: Tik po metų viskas atsìvertė (paaiškėjo) Prn.refl. atsiverti: Rodės jam žemė po jo kojomis atsiver̃čianti NdŽ. Akies mirksny atsivertus žemė ir nuskendęs tas dvaras LMD(Žg).K, L, Rtr, NdŽ, , 1 atskleisti: Àtverčia knygas, ir giedok Drsk. Raštinėj tik àtvertė popierius, ir viskas aišku Prn. Jis (Adomas) lėtu žingsniu eina seklyčion, stalčiuje atvertęs kalendorių įdeda rausvą pakvietimą L.Dovyd. Juodu žvelgė vienas į kitą ir iš raukšlių lyg iš atverstos knygos skaitė apie prabėgusių metų sunkumą V.Bub. Pateikite (parodykite) leidimą atverstą! KlK23,76. Kai žmogus miršta, tai aniolas atverčia tą knygą ir skaito, kiek gerų ir kiek prastų darbų padarė LTR(Grk). | prk.: Ta diena atvertė naują, šviesesnį istorijos puslapį sp. | refl. tr.; intr. K, : Jis susirangė fotelyje, atsivertė knygą V.Bub. Maldaknyges aš atsiverčiù i skaitau Rg. Arklelis galvą nuleidęs stovi, o jis vagoje knygelę atsivertęs J.Paukš. | prk.: Šitaip atsivertė istorijos lapas. Jį atvertė ne vienas žmogus J.Gruš.atidengti: Atver̃sti antklodę 1. O kad atvertė [raganos] patalus, žiūri, kad tik viena galva BsPIV84. Sakydama tuos žodžius, ji atvertė plėšiko drabužį ir parodė paslėptą po skvernu durklą J.Balč. Gal čia reik pavartę atver̃st, tegu įlenda šuniukas Vdžg. | refl. tr.: Miega atsiver̃tęs patalus 1. Jinai neatsiver̃s i neišlįs iš po kubilo Btg.atlenkti: Atver̃sti apykaklę 1. Apykaklė dabar atverstà Vžn. Àtverčiamoji apikaklė . Atlenkiamą apykaklę tiksliau vadinti atverstine arba atverčiamąja apykakle KlK45,77. Marškinių apykaklės neužsisegė, ale atvertė aną ant švarko Vkš. Kelnės prosytos, galai atverstì Raud. | refl. tr. Sn: Atsiver̃sti atlapus 1. Tomas atsivertė apykaklę, nes dabar buvo nebe taip šalta J.Ap.išarti (vagą, velėną): Velėną atver̃sti . Tai ji (žagrė) labai gražiai vertė – velėnas atgal atvertė LTR. Atversk atplaišas, būs gerų linų Šts. Vis negali gerai arti ir vagą atversti DS141(Šmk). | refl.: Atsìvertė žolė [ariant], pamatė spindulį i dygsta Vn.atkasti: Atvertėm, atplunkėm nuo kelio pusnis . 2. paguldyti ant šono, pargriauti: Atalėkė zirzalas, cvinkt kumelei, to[ji] atàvertė kalamašką Lb. | refl.: Vaikas paslydo, keberiokšt, ir atsìvertė aukštielniokas Skrb. 3. M, Rtr atlenkti atgal, atlošti, užversti (galvą, nugarą, liemenį): Atver̃tęs galvą, žiūri į saulę 1. Mergytė atver̃tus galvą, o aš jai galvą mazgoju Akn. Atver̃sk biškį galvą, aš tau liekarstos į akis įlašinsiu Vkš. Į kožną turgų [vaikšto] tą kramę atver̃tęs Trk. Tas ožys didelis, ragai atverstì, o ano vilnos ilgos ilgos yr Sd. Man kad atver̃tę kas kištų, ir tai neimč burnon [paprastų grybų] Slk. Kap àtvertė lazdą čioptert, tai anas pasukdamas nuej[o] Eiš. Rankas atàvertė ažupakalin Dglš. | refl. , : Atsirado net žąsiukų ir viščiukų, pereklių vedamų, bet šie atsivertę taip ir rėkia į Grėtę, prašydami geresnių dalykų negu avižos I.Simon. Ir man beliko čia pat išsitiesti, lyg anuomet paežy, ir atsivertus žiūrėti, kaip rugsėjo giedroje draikos voratinklių gijos M.Katil. Jos vaikučiai, įsilindę tarp klebono ir žydų, atsivertę tai vieniems, tai kitiems į akis spokso Žem. Taip sunkiai tūru atsiver̃tusi Krš. Ans lovo[je] gulėjo teip atsiver̃tęs, o aš anam akuotą išėmiau iš akies End. Aš teip veizu atsiver̃tusi Sd. Šuo žiūra į muni atsiver̃tęs Tl. Liemeningos eglės, pušys, klėbiais neapkabinamos, par kita kitą į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. ^ Veiza atsivertęs kaip driežas į gegutę LTR(Prk). Kaip biesas atsiver̃tęs pryš žaibus ir vėpso Dr.ištiesinti, atitaisyti: Àtverčiau agurklus, žirnius, išvartė [vėjas] Rdn. Atàverčiau du pamidorus, stovi žali kai rūta Klt.refl. atsigulti aukštielninkam: Po vakarienės [Keršis] nudejavęs, kad negaluoja, nusimetė švarką, klumpes ir atsivertė lovoje J.Avyž. Nueinu pas karvę, sugrįžau ir atsìverčiau ant lovos LKKXII45(Lnkv). Pašoko iš lovos, jau buvo atsiver̃tęs Rdn. Gulės visi [numirėliai], vieni išsitiesę, kiti ant šonų, kiti aukštynelki, atsivertę, išsižioję, visi nebgyvi PP31. 4. atsukti, atgręžti, atkreipti kuria nors kryptimi, linkme: Dabar ji (Nastė) tebelaikė Alekso ranką ir, atvertusi pragiedrėjusį veidą, sekė į vakarus griūvančias debesų pusnis J.Avyž. Guli šikinę atver̃tus Dglš. Atver̃tęs subinę gulia, kas iš tokio Krš. Nuejom gult, tai šikną àtvertė ir kriokia, tuščia jo! Pv. Ilsinu akes, miegtu uodegą atver̃tusi Krš. Kokia šunio mada – atver̃čia pilvą ir gulia, glostyk tu jį Svn. Kas tave ištinka dešinėn pusėn, atversk jam ir antrą Ch1Mt5,39. | prk.: Nors [projektas] apturėjo nuo visų pripažinimą ir atvertė žvilgį ant jo ciesoriaus Mikalojo I, netapė vienok išpildytas A1886,116. Iš piktos širdies mun tai padarėte, bet Dievas ant gero atvertė S.Stan. Skųsdavosi, kad kosulys jį kankina, bet neatversdavo ant to reikalingos atydos TS1901,2–3b. | Atver̃sti ant grieko (nuodėmės) . | refl. 1, , , Brb: Atsiver̃sk į mane J. Vėjas, lig tol pūtęs iš pietų, dabar atsivertė iš žiemių V.Myk-Put. Atšils, kap pietų vėjas atsiver̃s DrskŽ. Atsiversdamas į kitą pusę, jis (vėjas) ir vardą kitonišką gauna BsMtI137(Brt). [Kunigas,] atsiversdamas prie žmonių, atidaro (išskečia) rankas ir sveikina juos brš. Jie atsìvertė ir vėl davė bėgt Žln. Ir atsivertęs moteriškėsp tarė Simonop: – Regigu tą žmoną? Ch1Luk7,44. | prk.: Atsiverskiam tada šiandieną ant pakūtos tikros P. Nenori neteisybių pamestie ir pakūtavodami pas Dievą atsiverstie Tat.Pron atkreipti (akis): Priešių akys yra į mani atverstos IV388(M.Jan). Atvertęs akis tavo, graudinai tarną savo SGII13. Akis mūsump atversk AruP139. | prk.: Atver̃sk an to, kiek mokslas kaštavo, kas galėjo leisti?! Grd. 5. Sut, L, ŠT29, Rtr, 1 prk. atvesti į kitas pažiūras, į kitą tikėjimą: Nusidėjėlį atver̃sti 306. Abejotoją atver̃sti NdŽ. Žmonėms atversti, mokyti ir krikštyti reikėjo bažnyčių A.Mac. Tuo pačiu laiku jezavitai šižino įkandin vokyčius jų Dievo garbėje, norėdamys jus į katalikus atversti S.Dauk. Povilas perkalbėjo ir atvertė daug žmonių ne tiktai iš Efeso, bet mažne iš cielos Azijos Ch1ApD19,26. | refl. Pron, Sut, L: Atsiver̃sti į krikščionybę 1. Kas jau atsto[ja] nu Dievo, retas, labai retas atsìverta Krš. Laikas tavo tėvui Dievop atsiversti . Atsiver̃tęs nusidėjėlis NdŽ.refl. daryti atgailą: Aš šitam niekingam žmogui nieko blogo netrokštu, tik kad jis susiprotėtų, atsiverstų ir pasitaisytų LKVII414(K.Donel). Atsiverskiat, o darykiat pakūtą už visus griekus jūsų, o neprapulsiat P. Pameskite nedorybes, nes neatsivertę dangaus negauste I. Neatsiver̃sti, nesimetavoti I. 6. N nusukti, nugręžti, nukreipti kuria nors kryptimi, linkme: Ir buvo veidai jų užpakalin atversti teip, jog neregėjo nuogasties tėvo savo Ch1Moz9,23. | prk.: Apdengei mūsų nuodėmių kaltybes, atvertei tavo rūstybę teisingą SGII45. Atversk nuog girtybės, kaulelnystės, ing kurias įpratinai srš. | refl. : Atsiver̃sk nuo manęs J.nukreipti (akis): Užmesk akis kiton šalin, atversk akis nuo manę LMD(Ml).prk. kurstyti: Atvedėt manęsp tą žmogų kaipo vieną, kursai atverčia žmones, o štai … neradau tampi žmogumpi ne jokios kaltės Ch1Luk23,14. 7. Š, NdŽ, , 1 vėl padaryti tokiu, koks buvo, pakeisti (pavidalą, išorę, formą ir pan.): Kaip už ausų nustvėrė, o paėmęs lazdą išpylė šonus, ir vėlei atvertė į žmogų tikrą DS196(Rs). Da neseniai tą cerkvę atàvertė an bažnyčios Pb. | refl.: A tie pijokai atsiver̃s, a būs stabuklai? Rdn.burtų galia vėl suteikti vienai būtybei kitos būtybės pavidalą, išorę, formą: Kiek žmonių pavirto in pelenus ir nėra galybės, kad atver̃stų Vžn. Iš karvelio atvertė ją ing pačią, kokia buvo DS234. Dabar atàvertė jį žmogum Ign. | refl. Š, , 1: Tik švento Jono naktį tasai karalius vėl atsiverčia V.Krėv. Įlipęs į bokštą, papūtė trimitą, ir visas dvaras atsìvertė (ps.) P.Klim. Dabar šis (žvirblis) vėl į žmogų atsivertęs ir pas tą burtininką gyvenąs LTsIV464(Žg). Dvyliktą valandą atlėks čia trys gulbės maudytis ir atsivers panom BsMtII82(Dkš). 8. užburiant padaryti kuo, pakeisti pavidalą, išorę: Nu ir àtvertė visus vilkais (ps.) LzŽ. Atlėkė tiej jos broliai, katriej paukščiais atverstì DrskŽ. 9. refl. 1 atgriūti, atslinkti: Debesų tumulas atsìverčia, atgurma nuo vakarų Prn. Iš pietų pusės griausdamas atsiverčia debesis J.Paukš. | prk.: Tas smertis teip ateina kaip kažin kas – kūliais atsiver̃čia (labai greitai ateina) Jnk.gausiai (ppr. triukšmingai) kam ateiti: Didžiausias būrys vyrų atsiver̃čia par lauką Vdžg. Šime akies mirksnyje atsivertė gauja, Jėzų pirm savęs varydama srš. 10. atsakyti: Onutė išklausė kantriai pamokslo, nieko neatversdama V.Piet. Aš nesupaisau, kas tai čion yra, – atvertė Simonas Tat. Ogi Domičiukė ir beatverčianti man: – Mama, nors trisdešimt metelių man, aš vis tiek dar daili A.Vaičiul.refl. kitaip nuspręsti, atsisakyti: Kiekvienas samdininkas [samdomas] giriasi, kad žodis jo tikras – pažadėjęs neatsiversiąs M.Katk. 11. R, , I, N, atgrąžinti, atiduoti: Jijė àtvertė drobę, kurią buvo pavogus, t. y. atidavė, atgrąžino J. Atsiveža [piršliai] arielkos; kai neleidžia dukteres, atver̃čia [tėvai] pinigus, ką išgėrė Skdt. Jis paprašė arielkos, išima tris rublius, jam teatverčia tris kapeikas LTR(Šmn). | prk.: Dieve, griekus tu mums atleisk, pagal darbų mums neatversk 54,568. Bet tą prislogą atvert Dievo padėjimas SGII17. Juk jau tą madą neatver̃si, kai buvo Erž. Visaip kalbėjo, dabar atàvertė: gera merga Sug.pamokėti: Aš jiem visiem atàverčiau ir vienas gyvenau Sdk.atvaryti atgal: Atver̃sk keltuvas! Rod.
◊ añtra (añtrą) atver̃tus; añtrą atver̃čiant K, ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Nag antra atvertus – jok sau, kad teip užsimeti: pats pamatysi, kad nieko negausi! BsPII288. Antrą atvertus, iš jų nieko neišsimokysi TS1896,10(Vaižg).
į šveñtą (švę̃stą) dvãsią atver̃sti sutvarkyti: Tas vagas pakalnė[je] àtverčiau į dvãsią šveñtą (nuravėjau) Rdn. Motyna nora sutvarkyti, į švę̃stą dvãsią atver̃sti Krš.
kìtą kõrtą atver̃sti kitaip, priešingai pasakyti: Dabar kìtą kõrtą atversiù Aln.
kìtą [lãpą] (kìta) atver̃tus ką bekalbėtum, šiaip ar taip sakytum: Kìta atver̃tus, neapsimoka dažyt metmenis Aln. Galvoju, turi pačią, lyg ir nuodėmė, nu, kitą lapą atvertus, jei ji nemitus boba? J.Avyž.
kità pusè atver̃sti priešingai pakreipti: Jie man užduoda klausimą, aš jiem kap àtverčiu kità pusè! Rdm.
kójas (kanópas, kapkàs, kepšès 455, 1) atver̃sti 1 menk. mirti: Lėkė lėkė i àtvertė kanópas Pkr. Niekur nebesimaišo, gal kepšès atàvertė ir jis kur Slm. Kad kiek, būčiau kepšes atvertęs Grž. Išgirsma, kad senis kapkàs atver̃tęs gulia Slm.
kõrtą (kortàs ) atver̃sti supažindinti su planais, sumanymais, paslaptimis: Ramūnas mato, kaip Sigito akys užsidega smalsumu. Na, ir tegu. Ramūnas neskubės kortos atversti V.Bub.
lẽtenas atver̃sti menk. mirti: Neplėšykias – i pamažu lẽtenas atver̃si Krš.
liežùvį atver̃sti 1 prašnekti: Neàtvertė liežùvio paklaust Srd.
lýg lãpą atver̃sti prisiminti: Su sykiu lýg lãpą àtvertė Tlž.
pénčius atver̃sti menk. mirti: Atversì pénčius, jei pas marčią gyvensi Drsk.
úodegą atver̃sti pasiligoti: Neplėšykias su darbais, úodegą atver̃si Rdn.
žagrès atver̃tus išsikėtojus, dykinėjant: Žinia, kam šerti, rūpintis, daug smagiau žagres atvertus gulėti J.Avyž.
žõdį atver̃sti priešgyniauti, prieštarauti: Ot durnumėlis žmogaus: neatver̃čia žõdžio, kad ir aš negaliu (jis negali) Srv. Jijė neàtvertė žodį, t. y. neatsakė piktai J. Žiūrėk, šeiminykui žõdžio nedrįsk atver̃st Alk. Man mama tavo niekad jokį žõdį neàtvertė KzR. Jisai àtvertė žodį, t. y. atgal atsakė JI685.
\ versti; antversti; apversti; atversti; įversti; išversti; paišversti; nuversti; paversti; padversti; parversti; perversti; pieversti; praversti; priversti; razversti; suversti; užversti

Dictionary of the Lithuanian Language.